Laimingas laimingas...

Labas. Ar jautiesi laimingas? O dabar? O jei jautiesi nelaimingas, nepamiršk, kad kaip tik dabar tavo gyvenimas lekia pro šalį. O gal manaisi, kad turi marias laiko? Gal manai, kad gyvensi ilgą ir laimingą gyvenimą jau rytoj? O gal „rytoj“ nebebus?

Gal dar šiandien eidamas šaligatviu pajusi, kaip paskutinį kartą širdis, spustelėjusi kraujo žiupsnį, sustoja. O kas tada? Ką darysi tada? Kiekvieną sekundę, kurią paverti pykčiu, pagieža ar kerštu, pralaimi ne kas kitas, o tu pats. Tuo momentu galėjai kvapą užgniaužęs stebėti, kaip nuo rudeninio klevo nuvarva paskutinis, šalnos pakastas lapas. O dar galėjai nupiešti saulę. Ir medį. Ir net gėlę. Spalvotais pieštukais, kurių nespėjai nusipirkti. Tu juk užsiėmęs. Tu juk piktas ir nelaimingas.

Tau labai nusibodo ne tik valdžia, bet ir kasdieninė žiniasklaidos grūmojanti naujiena: „blogiau jau negali būti“. Kerta pasitikėjimo šaknis... O dar tu mąstai, kaip čia dabar bus arba nebus. Ką tu valgysi ryt, o ką poryt? Ir dar nepamiršk, kad tu piktas ir nelaimingas. Ir nežinai, kas bus ryt. Nes rytojus nuo tavęs mažai tepriklauso.

Tiesa, tikiuosi jau nusipirkai naują bulvarinį žurnaliūkštį apie gerą gyvenimą kažkur kitur, apie kitus – laimingus žmones, kurių laimė trykšta iš fotoshop‘u pagražintų nuotraukų. Prisimink, kad turi apskųsti kaimyną policijai. O skundo temą galėsi sugalvoti per pietų pertrauką, savo nemėgstamam darbe. Na ir nepamiršk, kad savaitgalį laukia geras balius draugų būryje su „pora litrų ant galvos“. Laukia ir žygis į naktinį miestą „įpiešt“ kam į marmūzę. Žinoma, tik profilaktiškai.

Žinau, jog tavęs neapleidžia mintis apie nuolaidų akciją vasaros prekėms, kurių nespėjo nupirkti kiti stropūs vartotojai. Būtinai pirk. Taip bent sekundei pamirši savo nelaimes. Tikiuosi, dar prisimeni, jog vakare važiuosi pirkti pigaus baltarusiško dyzelio tiesiai iš vilkiko kuro bako. Užsirūkyk. Juk kontrabandinės cigaretės tokios pigios. Ir dar su kiekvienu dūmu piktdžiugiškai pamąstyk apie tai, kad valdžia negaus tavo kruvinai uždirbtų pinigų. Nepamiršk „čipsų“ pakelį numesti tiesiog ant šaligatvio. Vakare grįžęs būtinai įjunk elektros skaitliuką, kuris „atsuks“ sunaudotą elektrą. O šiukšlių maišą jau išvežei į mišką?

Aš esu laimingas.

Su sūnumi žygiuodamas mišku nepamirštu pakelti šiukšlės, kurią tu numetei. Per visuotines talkas surenku šiukšlių maišus ir padangas, kuriais taip skrupulingai išdekoravai mišką. Neperku „pigesnio“ dyzelio. Geriau važinėju senesniu automobiliu, kuro suvartojančiu kur kas mažiau, nei tavo blizgantys ratai, kuriems nusipirkti pinigėlių sukrapštei, o išlaikymui ir neliko. Moku už visus patarnavimus, ir net už tuos, kuriuos tu „atsukai“. Neperku bulvarinių skaitalų ir nežiūriu televizoriaus. Verčiau renkuosi gerą knygą, o naujienas susirandu internete. Neskundžiu kaimynų, o pirma einu su jais susipažinti ir išgerti puodelio kavos. Ir tik antrą ar trečią kartą užėjęs pasipasakosiu, kad jų bute keliamas triukšmas vakare neleidžia užmigti mano sūnui. Jei padarau klaidą, pripažįstu ir taisau ją, vildamasis daugiau ant to paties grėblio nebelipti. Savaitgalį einu į balių, kuriame nepavyks rimtai išgerti, nes reiks dainuoti, bendrauti ir dar kokį žaidimą sužaisti. O žygis į naktinį miestą baigsis gavimu į marmūzę. Tu gi mėgsti profilaktiškai pasportuoti. Vėliau sėdėsiu namie prie lango su ledo prikimštu rankšluosčiu rankoje ir vėpsosiu, kaip nuo klevo slysta paskutiniai rudens šalnos nugaluoti lapai. Ir džiaugsiuosi kiekviena minute, kurią turiu čia ir dabar...