LAISVĖ PASIRINKTI

Išsilaisvinus iš tarybinės priespaudos, mirė ir šventės, kurios buvo švenčiamos tarybiniais laikais. Atsiradus didžiulei nišai ji buvo užpildyta ne tik kultūrinio paveldo šventėmis bet ir provakarietiškais renginiais. Didžiulė atskirtis tarp vyresnio amžiaus žmonių ir jaunimo pasijuto kultūriniuose renginiuose, kai senoji karta, negalėdama sudominti jaunų žmonių, užvaldė tautinių švenčių turinį. Jaunimas, neturėdamas tautinės saviraiškos pagrindų, ėmė propaguoti užsienyje gyvuojančių švenčių etalonus.

Išvykę gyventi į užsienį, jaunimas nesusiduria su senosios kartos sindromu ir patys ieško tautiškumo ir šventimo papročių. Ne tik ieško, bet ir randa. Kaip pavyzdys - atgyjančios tradicijos švęsti Rasas, Užgavėnes, Lygiadienius. Užsienyje gyvenantiems tautiečiams svarbu ne tai, ką jiems gali duoti valstybė, o ką jie patys gali savo valstybės labui sukurti. Jiems rūpi tai, ką jie patys gali duoti sau, savo vaikams ir savo aplinkai, o ne ką galima iš visu pasiimti ir suvartoti. Toks požiūris bei suvokimas skatina vertybių formavimąsi, toleranciją ir tautiškumą.

Galime ieškoti kaltų ir atsakingų už tai, kad Lietuvoje trūksta jaunimo vertybių ugdymo, tautiškumo ir pilietiškumo suvokimo. Tačiau kaltinimai tik dar labiau padidins atskirtį tarp kartų. Kalbos, jog jaunimas nenori ir neieško tautinio paveldo, kad neįmanoma jų niekuo sudominti duoda vieną rezultatą – priešiškumą. Be to, tai toli gražu neatspindi tikrovės. Daugiau pozityvo ir skatinimo jaunimui pasirinkti, kas jam įdomu ir kas vertinga duotu neabejotinai geresnių rezultatų. Juk tik bandydamas ir darydamas klaidas, gali išmokti pažinti save ir suvokti save kaip Tikra Lietuvį iš didžiosios raidės.

Apibendrinimui – sakau:

Kažkodėl niekas nešneka, kad reikėtų neįsileisti kiniškos ar ispaniškos virtuvės. Visi supranta – tik ragaudamas suvoksi skonį, išmoksi pažinti ir lyginti. Ir tik tokiu būdu atsirinksi kas tau yra priimtina, o kas ne. Lygiai taip ir su šventėmis - mums reikia Užgavėnių, reikia Šv. Valentino dienos, reikia gėjų paradų ir Helovynų. Negalime drausti. Draudimas tik skatina socialinę atskirtį, baimes, skatina ieškoti uždrausto vaisiaus ir jį ragauti. Leiskime Lietuvos žmonėms „balsuoti kojomis“. Nereikalingos ir nešvenčiamos šventės išnyks natūraliai.

Draudimas bei ribojimai neskatina vertybinės visuomenės formavimosi. Laisvė pasirinkti ugdo tikrąjį “AŠ ESU LIETUVIS IR TUO DIDŽIUOJUOSI” sampratą bei tolerancija aplinkai.

Laisvė pasirinkti – tai iššūkis sau pačiam. Vertybių ir savimonės iš vadovėlių neišmoksi. Jas formuoja aplinka, kurioje kvėpuoji, gyveni ir augi...