Pasaka apie velnia

Seniai seniai, labai seniai - gal net šiandien, gyveno velnias vardu Zigmas. Gyveno jis kartu su savo priedermes broliais pekloje.
Galbut Zigmo gyvenimas butu tokis pat kaip ir kitu velniu, tik turėjo jis didi keistuma nuo pat gimimo. Jis nebuvo juodas kaip jo broliai, neturėjo ir anglies juodumo kanopu - buvo velniukstis visas dryžuotas, nuo ragu iki nagu. Jo net akys zaizaravo geltona, zalia, raudona, mėlyna, balta spalvomis.
Del sios velniuko keistenybes saipesi visas velnynas. Kur nepasisuks, visur is jo patycias taise.
Neapsikente Zigmas ir nuo skaudziu uzgauliojimu I zmoniu svieta nakcia paspruko. Priejes didi miesta, nusprende zmoniu priederme savu kailiu patikrint. Nuslinkes I miesto turgu prekes nuziurineti iniko ir zmoniu zvilgnius gaudyt eme. Zmones toki dyva turguj pamate, siepe nelemta velnia labiau, nei peklos brolija. Zigmas susiriete I kampa ir jau nei sveikatos nei velnio karstumo nebeturejo sitokiai nevilciai pergyventi. Tik koks tai senelis kriaucius velnio pagailejo, o pagailes namo parsivede ir pamoke amato savo. Velnias greit amata perprato ir netrukus tapo geriausiu batsiuviu visoje karalysteje.
Neuzilgo kalbos apie istabuji meistra ir karaliaus ausi pasieke, o tas, noredamas velnio Zigmo sugebejima patikrint, jam su seniu I pili atvykti paliepe.
Kviesliai karaliskieji zinia bei paliepima seniui ir jo mokiniui greitai pristate. Sie nepatruke i pili karaliaus pagerbt atskubejo.
Karalius batsiuvius nuziurejes paliepe savo mylimiausiai dukrelei karaliskas kurpaites pasiuti ir iki jauno menulio jam pristatyti. Suprato velnias uzduoti greitai ir kurpalius diena nakti kirpo ir siuvinejo, lakavo ir svitrino. Jaunam menuliui ant svieto stojus, Zigmas I pili karaliaus paslovint su dovanom prisistate.
Karalius laukto svecio I dovana paziureti paprase. Velnias parodes grozybes valdova melde, kad jam paciam karalaitei primatuoti kurpaites but leista.
Karalius nestume jo sonan toki darba pries akis matydamas, leido ji pas karalaite I kambarius, kad pats jai ant dailiu kojeliu prasmatnu apava primatuotu.
Zigmas sargybiniu lydimas pas karalaite greit atsidure. Zemai galva dryzuota lenkdamas pasaipos is karalaites lupu lauke, tik truputi antakius kilstelejes josios akis zydrasias isvydo.
Isvydes toki karaliska akiu meli velnias is karto esybe josios pamilo. Pamiles neteko velnisko juodumo ir sirdis jo is anglies I kristola pavirto. Meiles pliupsnis nusvitino jo dusia ir jis I tikra vaivorykste pavirto.
Dabar kai dyvas ant lauko suziba ir dangus vaivorykste nusidazo, zinok kad tai nusvitusio velnio asaros saules zuikius buciuoja tam, kad suprastum, kad net juodziasias angles gabalelis I gyva sirdi pavirsti gali…