Naujas rytas, nauji akiniai, naujas „šlipsas“, naujas gyvenimo etapas...
Kažin, kodėl kiekvieno gyvenimo laikotarpio eros pradžia būna tokia pakili ir reikšminga? Ir tokia žudanti ir į absoliučią neviltį varanti pabaiga. Sakoma, kad viskas turi savo pradžią ir pabaigą, priekį ir galą, gėrį ir blogį. Viskas subalansuota…
Kaip subalansuoti smegenų veiklą, kad ji epochos pabaigą suvoktų kaip kažko naujo pradžią? Kaip sugebėti įveikti ir perorientuoti savo minčių chaosą, kuris lieka prasidėjus pabaigai? Kaip subalansuoti pusiausvyrą tarp plono lyno, ant kurio stovi, ir bedugnės? Kaip?
Žmonės, kurie galėtų atsakyti į šį klausimą, arba seniai mirę arba dar negimę... Statistika rodo, jog žmogus, priėjęs tam tikro laikotarpio (liepto?) galą, nemato priešais save nieko. Nesuvokia, ką daryti ir kaip išbristi iš savęs gailėjimo scenarijaus?
Receptas Nr. 1.:
Surask kaltininką situacijos, kurioje atsidūrei. Durk į jį pirštu. Jei kaltas jautiesi pats, konfrontuok savąjį ego dėl susiklosčiusios padėties ir tai tau padės surasti kaltąjį (XXI a. pasaulis be kaltės neišgyvuotų). Padaryk jį, ją, juos (toliau – kaltinamasis) visuomenės priešu. Tinka viskas: apkalbos, manipuliacija, draugų nuomonės valdymas, kaltinamojo sutapatinimas su pačiu blogio pradu. Prašyk draugų ir aplinkos paguodos dėl kaltinamojo abejingumo ir antžmogiško elgesio. Dramatizuok bet kurią situaciją, patirtą su kaltinamuoju arba perskaitytą „gudriame“ „chick fleak“ žurnale ar superbulvarkėje. Šypsokis kaltinamajam į akis, girk jį ir mylėk, bet vos pamatęs jį nusisukant, spjauk į jį. Jei manai, kad pajus, spjauk į jo pusę, bet taip, kad visi matytų. Nustatyk veido išraišką, kuria visi patikėtų ir pasielgtų taip pat.
Privalumai: labai greita aplinkos reakcija. Visuotinis kaltinamojo pasmerkimas. Greitas pasitenkinimas „aka“ pigus seksas. Pasiglostymas savimeilės.
Trūkumai: sekanti istorija – tu pats kaltinamasis. Aplinka vienaip ar kitaip šalinsis tokio išraiškingo kaltintojo – vengs tokių pat pasekmių. Didelė galimybė likti draugų rato iškamša – kuriai šypsosi, bet NEMYLI.
Receptas Nr. 2.:
Nusipirk 2 dėžes vyno ar vodkos (čia jau priklauso nuo išsilavinimo). Gerk savaitę, dvi. Būtinai pasislėpęs. Susigūžk į savąjį kiautą. Nes tu padarei viską. Nes jau nebežinai, ar geriau kada padarysi. Kaltink save ir niokok. Visokeriopai skatink savąjį liūdesį augti (jis maitinsis, jei visais budais gailėsi savęs). Verk kiekvienam sutiktam ant peties ir melsk atleidimo.
Privalumai: galvosi tik apie save. Liūdesys „vilks“ labiau, nei bet koks narkotikas.
Trūkumai – statistinė savižudybė nuo depresijos.
Receptas Nr. 3:
Šypsokis. Nusipirk naujus akinius nuo saulės. Parašyk meilės laišką. Kad ir savo močiutei. „Nubrauzink“ youtub‘ą, į paiešką įvesdamas žodžius „funny bloopers“. Pakeisk šukuoseną. aplankyk seniai užmirštus draugus...
Kaltinamieji neegzistuoja, nebent tu juos pats nusipaišai.