Friday, December 2, 2011
Štai ką pritaikysi kasdienybėje
Truputį keista, kad tik šiandien tikrai garsiai prabilta apie visuomenės požiūrį į verslą. Ir tik šiandien tai pasidarė labai aišku ir akivaizdu.
Labai gerai pamenu, kai dar mokykloje kolekcionuodavom, mainydavomės ir prekiaudavome įvairiu „turtu“. Lipdukai, saldainių popierėliai, pašto ženklai, kramtomos gumos „nuotykių“ kolekcijos, senoviniai pinigai. Pamenu, kaip vienas iš mano klasiokų į mokyklą atsinešė kažkokią keistą monetą. Na tokia ir suplota, ir palankstyta, ir įskilusi. Arimuose rado... Mano pirmas klausimas buvo – už kiek parduotum? Beveik tuo pat metu mano geriausias draugas paklausė to paties. Brangu. Tikrai neturėjau tiek pinigų, nes pardavėjas, suvokdamas, kad atsirado konkurencija, kainą „užlankstė“ nevaikišką. 1000 „žvėriukų“ – Vagnoriaus palaimintų talonų laikai tai buvo. Su draugu susėdom ir sutarėm, kad perkam monetą per pusę. Pusę reikiamos sumos jis iš tėvų pasiskolino, kitą pusę pasiskolinau aš. Nupirkom. Mano tėvai tą monetą nuvežė į Biržų pilies muziejų tyrimui. Net nesigilinę, muziejaus darbuotojai mums pasiūlė keturiskart didesnę kainą. Žinoma, pardavėm. Pinigus pasidalinom per pusę, skolintus atidavėm tėvams. Taip mums abiems gimė aistra kolekcionuoti senovines monetas...
Ko mus išmokė šis mažytis nutikimas? Pasitikėti nuojauta. Rizikuoti. Nupirkiti vertingą prekę bendradarbiaujant, o ne konkuruojant. Prisiimti atsakomybę ir pasiskolinti nemažą (mūsų suvokimu :)) sumą pinigų. Įgyta patirtis ir patirtas malonumas pažadino verslininko alkį. Pomėgis liko visam gyvenimui. Vis dar kolekcionuoju. Tik dabar ne monetas, o senus motociklus...
Savo paskaitose ir seminaruose jaunąją kartą skatinu bet kokią metodiką išmokti taikyti visų pirma sau. Išmokti atsakomybės ir pasitikėjimo savimi teorijos nėra sudėtinga. Svarbu atrasti motyvaciją. O pagrindinis motyvas – suvokimas, kad tai iš tikrųjų veikia...
Duosiu vieną nedidelę verslumo pamokėlę.
Užrašykite sakinį – „Turiu problemą: bijau kalbėti prieš auditoriją“. „Mano problema – scenos baimė“. O dabar išsiaiškinkime, ką reiškia žodis „problema“. Išvertus iš graikų kalbos, problema – uždavinys, užduotis, klausimas be atsakymo“. Nubraukime žodį „problema“. Vietoje jo užrašykime žodį „uždavinys“. Ką gavome?
„Turiu uždavinį: bijau kalbėti prieš auditoriją.“ „Mano uždavinys – scenos baimė“. O ką reiškia žodis uždavinys? „Uždavinio sakiniu, nusakomas konkretus laikas, matavimai, siekis“.
Taigi, kada išspręsi savo pirmąjį uždavinį? Jei nuo šiandien iš savo žodyno išmesi žodį „problema“ ir vietoje jo imsi naudoti žodį „uždavinys“, atimsi darbą iš psichologų... Kodėl? Nes neturėsi problemų. Turėsi tik uždavinius, kurie bus išmatuojami laike ir bus įvertinami rezultatais...
Ką tai turi bendro su verslumu?
Įsivaizduokite, jei pamatęs senovinę sidabrinę monetą būčiau pasakęs sau – „bus problemų parduodant“. Šios istorijos nebūtų... :)
Ar šis pavyzdys ir šiek tiek pastangų reikalaujanti pamokėlė gali pakeisti Jūsų gyvenimą? Ar gali išugdyti motyvaciją, pasitikėjimą ir atsakomybę? Žinau, kad gali.
Ar žinote, kad Amondawa gentis neturi žodžio „laikas“. Ir žmogaus amžių apibūdina keisdami vardą ir prie jo pridėdami tam tikrus žmogaus pasiekimus bei užimamą statusą bendruomenėje... Rojus :)
Subscribe to:
Posts (Atom)