Kodėl mano poilsis skirtas kitiems?

Lietuvoje jau kuris laikas madinga važiuoti atostogauti į svečias šalis. Važiuojam ir važiuojam... Būtinai vežamės didelį (ir, be abejo, brangų) fotoaparatą ir kolekcionuojam savo įspūdžius pro objektyvą. Paskui seka iliustruotos pagyros Facebook'e: va, buvau ten ir ten. Keliolika mandagiųjų paspaudžia "patinka", keli ne tokie mandagūs parašo komentarą: "Ai, aš jau čia pernai buvau. Visai nieko". Ir viskas. Viskas. Ar esate girdėję, kad kas nors pasakotų apie atostogas SAU? Turiu omenyje kelionę į save. Kai visą savaitę būnama su savimi, mokomasi pažinti save. Juk važiuodami atostogauti su fotoaparatu, mes lyg pabėgame nuo rutinos, kasdienės įgrisusios aplinkos, kartu pabėgdami ir nuo savęs. Pagyvenam kitų gyvenimus, pasimėgaujam atostogomis, kurios turėtų padaryti įspūdį kitiems. O kas lieka mums patiems? Kad ir kaip keistai tai beskambėtų, norint pažinti save, reikalingas mokytojas. Žmogus, kuris parodytų tiesiausią ir trumpiausią kelią į mus, atskleistų mūsų vidines galias, pažadintų mūsų pačių vidinį mokytoją. Užduotų klausimus, kurių nedrįsome užduoti sau patys ir padėtų į juos atsakyti. išmokytų kokybiškai atsipalaiduoti. Parodytų pratimą, išplečiantį akiratį ir aplinkos suvokimą. Išmokytų išvalyti smegenis nuo perteklinės ir nereikšmingos informacijos, kad į jas galėtų skverbtis naujos žinios ir nauji patyrimai. Juk neįmanoma į pilna puodelį įpilti dar arbatos... Būtent tai rasite "Masters of Calm" stovykloje/festivalyje. "Masters of Calm" man pačiam yra didelis iššūkis. Tai šventė širdžiai ir sielai, kurioje norėčiau kiekvienais metais praleisti bent savaitę. Suprasti, kad nesu vienas. Kad ne aš vienas užduodu sau nepatogius klausimus. Ne aš vienas pasiklystu. Ir ne aš vienas pamirštu tiesiog džiaugtis. ČIA IR DABAR. Įprasti festivaliai jau seniai tapo 2-3 dienų pasibuvimais, kviesdami vartoti, o ne sustoti ir apsidairyti, susimąstyti: kur aš? Koks aš? Kodėl aš? Kartu su šimtais "Masters of Calm" dalyvių kartu praleisime ištisą savaitę. Šis festivalis yra skirtas visai šeimai. Veiklos ir užsiėmimų suras visi. Suaugusieji - paskaitas, seminarus, masažus, mankštas, meditacijas. Vaikai - smagius ir turiningus užsiėmimus "Ekodarže", Reiki iniciacijas ir Kundalini energijos atvėrimus. Visi kartu - vakarinius laužus, pilnus dainų, pašnekesių ir dalijimosi, Vaišnavų gamintą maistą, galimybę būti kartu ir bendrauti mėnulio ar saulės, o ne televizoriaus skleidžiamoje šviesoje. Taigi, išjunk televizorių ir atvažiuok. Tik turėk savyje drąsos atvažiuoti SAU, o ne kitiems...

Mokinių žiemos atostogos

Žiniasklaidoje pasirodė nemaloni naujiena - moksleiviai nieko neveikė per atostogas! Tik valgė ir miegojo... Ar tikrai? Jau vien aš edukacinėje, stereotipus griaunančioje stovykloje „Pilis 2012“ sutikau dvidešimt vieną jaunuolį, visiškai nenusiteikusiį miegoti... Bet apie viską iš pradžių.

Kai ateina atostogų laikas, mes visi – suaugę, vaikai, paaugliai – prisimename, vartotojiškos sistemos mums sugrūstus memus ir žinutes. Atostogos reiškia miegą iki pietų, nieko neveikimą, tinginiavimą bei valgymą iki nugriuvimo. Ar tikrai tai galima pavadinti atostogomis? Truputį glumina, kad Lietuvos mokinių parlamentas (LMP) žiemos atostogų metu neveikė nieko. Tikiu, kad ši organizacija ugdo jaunimo lyderius, kurie nenuilsdami ieško būdų tapti pačiais geriausiais, daro viską, kad būtų verti šios organizacijos nario vardo. Ką reiškia „visą savaitę nieko neveikti“? Reiškia, kad stengiamės eliminuoti šią savaitę iš mūsų gyvenimo - dreifuoti nebūtyje. Kiekvieną kartą, kai įsijungia mums visuomenės primestas savaitgalio ar atostogų režimas, atsijungia ir mūsų smegenys. Reiškia – sudaržovėjam. Dabar įsivaizduokim daržovių lysvę. Įsivaizduokite save viena iš daržovių. Absoliuti ramybė. Aš gi daržovė ir man atostogos. Tik nepamirškite, kad šią lysvę, kurioje jūs „atostogaujate“, kažkas prižiūri. Laisto, ravi piktžoles, gelbsti nuo perkaitimo ir peršalimo. Ar ne malonumas? „Prižiūrėtojas“ dažniausiai yra jūsų šeima (tėtis, mama, vyresnis brolis, sesuo, teta ir tt.). Taigi, atostogos baigėsi, o jūs vis dar lysvėje. Taigi taip patogu! Tačiau atėjęs daržo šeimininkas reikalauja, kad jūs liptumėte iš lysvės ir eitumėte mokytis daržininkystės. Patys! Dalis atsistoja ir eina, dalis pasilieka. Tada ateina šalnos, kurmiai, kiškiai, ligos ir t.t... Tiems, kurie neišsivaduos iš „daržovės“ būsenos, pabaigus mokyklą bus būtent taip. Kažkas ateis, išraus, nupurtys žemes ir įmes į kurį nors sunkvežimį. Būdami daržovėmis, nesugebėsite iš to sunkvežimio išlipti. Net garsiai rėkti, kad ne ten pakrovė, nepavyks. Niekas jūsų nesiklausys. Niekam daržovių nuomonės nereikia. O kur dar kurmiai ir kiškiai? O kas toliau? Tačiau yra tokių moksleivių, kurie atranda jėgų savyje nebūti daržovėmis. Atostogų metu jie spragteli paieškos jungiklį ir ieško svajonių, tikslų, pažinčių, kitokių žinių, nei gali gauti mokykloje. Laikui bėgant jie identifikuoja savo svajones, troškimus ir tikslus. Dar būdami mokykloje, jie jau turi patirties prižiūrėti daržą. Laikui bėgant jie imasi ir didesnės atsakomybės – formuoja lysves, renkasi daržoves bei jų auginimo būdą. Dar vėliau jie sprendžia, kur, į kurį sunkvežimį, tos daržovės keliaus. Tiems, kurie po atostogų dar nepersijungė iš daržovinės būsenos, tačiau nenorėtų būti daržove, noriu pasiūlyti štai ką: Jau šį savaitgalį pasiimkite kuprinę, įsidėkite 2 litrus vandens, riešutų ir obuolį. Šiltai apsirenkite ir išeikite į gryną orą. Telefoną palikite namie. Jūsų užduotis – su niekuo nesikalbėti bent 2 valandas. Taigi. Kuprinė ant pečių, lapas popieriaus rankoje, rašiklis ir žygiuojam. Geriau būtų, kad aplinka kuo mažiau primintų civilizaciją. Gamta, gamta ir dar kartą gamta. Jūsų darbas – pasivaikščiojant išgerti tuos du litrus vandens ir užsirašyti lygiai 100 svajonių. Žinau, kad pradžioje sudėtingai skamba, tačiau jau po 20 minučių gryname ore be interneto ir be draugų pagalbos jūsų mintys ims lipti lauk ir liksite su savo svajonėmis. Kuo jos nutrūktgalviškesnės ir pasakiškesnės, tuo geriau. Paprašykite savo loginio mąstymo ir pragmatinio supratimo palikti jus ramybėje. Svajokite. Jei mažo berniuko paklausite, ko jis nori dovanų iš Kalėdų senio, jis negalvojęs pasipasakos apie raketą, malūnsparnį ar traktorių. Pasakys ir spalvą, ir jo dydį. Jis niekada negalvos apie žaislinį. Jis jo nori TIKRO!!! Ir vairuoti dovaną nori PATS!!! O dar geriau, kad tie malūnsparniai būtų du ar net trys. Ir visi tikri! Ir dyyyyydeli J. Štai kokios turi būti jūsų 100 svajonių. Kai grįšite iš pasivaikščiojimo, apmąstykite visą savo kelionę, perskaitykite visas svajones ir pagalvokite apie kiekvieną garsą, vaizdą ar kvapą, užfiksuotą žygio metu. Pažadu, kad nustebsite, pamatę, kokią žavingą vaizduotę turit ir kokių fantastiškų svajonių pilna jūsų galva. Svarbiausia, kad tos svajonės gali išsipildyti. Jei labai norėsi. Ir nejungsi daržovės mygtuko savaitgaliui ar atostogoms atėjus...

Tad veik dabar. Nedelsdamas. Nes turi visas galimybes mokytis linksmai. Geroje kompanijoje. Nenoriu pamokslauti, tačiau, kai „suaugęs į protą“, suprasi, jog karjeros aukštumoms pasiekti tau trūksta kūrybiškumo ar socialinio bendravimo įgūdžių, jų įgyjimas kainuos labai daug. Ir mokytis gali būti kur kas nuobodžiau. Kas nenori nieko tas ir yra mažiukas...

Štai ką pritaikysi kasdienybėje

Truputį keista, kad tik šiandien tikrai garsiai prabilta apie visuomenės požiūrį į verslą. Ir tik šiandien tai pasidarė labai aišku ir akivaizdu. Labai gerai pamenu, kai dar mokykloje kolekcionuodavom, mainydavomės ir prekiaudavome įvairiu „turtu“. Lipdukai, saldainių popierėliai, pašto ženklai, kramtomos gumos „nuotykių“ kolekcijos, senoviniai pinigai. Pamenu, kaip vienas iš mano klasiokų į mokyklą atsinešė kažkokią keistą monetą. Na tokia ir suplota, ir palankstyta, ir įskilusi. Arimuose rado... Mano pirmas klausimas buvo – už kiek parduotum? Beveik tuo pat metu mano geriausias draugas paklausė to paties. Brangu. Tikrai neturėjau tiek pinigų, nes pardavėjas, suvokdamas, kad atsirado konkurencija, kainą „užlankstė“ nevaikišką. 1000 „žvėriukų“ – Vagnoriaus palaimintų talonų laikai tai buvo. Su draugu susėdom ir sutarėm, kad perkam monetą per pusę. Pusę reikiamos sumos jis iš tėvų pasiskolino, kitą pusę pasiskolinau aš. Nupirkom. Mano tėvai tą monetą nuvežė į Biržų pilies muziejų tyrimui. Net nesigilinę, muziejaus darbuotojai mums pasiūlė keturiskart didesnę kainą. Žinoma, pardavėm. Pinigus pasidalinom per pusę, skolintus atidavėm tėvams. Taip mums abiems gimė aistra kolekcionuoti senovines monetas... Ko mus išmokė šis mažytis nutikimas? Pasitikėti nuojauta. Rizikuoti. Nupirkiti vertingą prekę bendradarbiaujant, o ne konkuruojant. Prisiimti atsakomybę ir pasiskolinti nemažą (mūsų suvokimu :)) sumą pinigų. Įgyta patirtis ir patirtas malonumas pažadino verslininko alkį. Pomėgis liko visam gyvenimui. Vis dar kolekcionuoju. Tik dabar ne monetas, o senus motociklus... Savo paskaitose ir seminaruose jaunąją kartą skatinu bet kokią metodiką išmokti taikyti visų pirma sau. Išmokti atsakomybės ir pasitikėjimo savimi teorijos nėra sudėtinga. Svarbu atrasti motyvaciją. O pagrindinis motyvas – suvokimas, kad tai iš tikrųjų veikia... Duosiu vieną nedidelę verslumo pamokėlę. Užrašykite sakinį – „Turiu problemą: bijau kalbėti prieš auditoriją“. „Mano problema – scenos baimė“. O dabar išsiaiškinkime, ką reiškia žodis „problema“. Išvertus iš graikų kalbos, problema – uždavinys, užduotis, klausimas be atsakymo“. Nubraukime žodį „problema“. Vietoje jo užrašykime žodį „uždavinys“. Ką gavome? „Turiu uždavinį: bijau kalbėti prieš auditoriją.“ „Mano uždavinys – scenos baimė“. O ką reiškia žodis uždavinys? „Uždavinio sakiniu, nusakomas konkretus laikas, matavimai, siekis“. Taigi, kada išspręsi savo pirmąjį uždavinį? Jei nuo šiandien iš savo žodyno išmesi žodį „problema“ ir vietoje jo imsi naudoti žodį „uždavinys“, atimsi darbą iš psichologų... Kodėl? Nes neturėsi problemų. Turėsi tik uždavinius, kurie bus išmatuojami laike ir bus įvertinami rezultatais... Ką tai turi bendro su verslumu? Įsivaizduokite, jei pamatęs senovinę sidabrinę monetą būčiau pasakęs sau – „bus problemų parduodant“. Šios istorijos nebūtų... :) Ar šis pavyzdys ir šiek tiek pastangų reikalaujanti pamokėlė gali pakeisti Jūsų gyvenimą? Ar gali išugdyti motyvaciją, pasitikėjimą ir atsakomybę? Žinau, kad gali. Ar žinote, kad Amondawa gentis neturi žodžio „laikas“. Ir žmogaus amžių apibūdina keisdami vardą ir prie jo pridėdami tam tikrus žmogaus pasiekimus bei užimamą statusą bendruomenėje... Rojus :)

Menas klausytis arba girdžiu

Akvariumo burbuliatorius, kompo ventiliatorius, pravažiuojantis automobilis, krebždanti klaviatūra. Man klaviatūra skamba ypač skardžiai - kaip poletileninis maišelis. Pravažiuojantis automobilis - tikriausiai benzinu varomas, galingą variklį turintis aparatas. Įsijungė šaldytuvas - panašiai skamba autobusas važiuojantis 100 km/h. Kompo ventiliatorius - kaip stiprus rudieninis vėjas pro pravertą langą. Akvariumo burbuliatorius kaip netolygiai byrantys keramikiniai rutuliukai ant medinio paviršiaus. O ar žinai, kaip skamba prastai sudėtas parketas? Krepšinio aikštelėje slystantys batai? Tavo buto durų spyna? Kaip skamba kaimyno šuns lojimas ir ant šaligatvio byrantys centai? Jei taip, tai suprasi kaip skamba miškas, kai genys krupščiai ieško riebaus kirmino pušies viršūnėje. Išgirskite pasaulį ir jis klausysis Jūsų :)

Vairuoti benzinu varomą automobilį taps prabanga

Prieš dvi savaites baigėsi pasaulio žemės ūkio kainų planavimo (WEBA) valdybos susirinkimas, kuriame buvo planuojami žemės ūkio rinkos pokyčiai 2011-12 metams. Sesijoje darbavosi ir Lietuvos atstovas: WEBA valdybos narys, Lietuvos regioninės makroekonomikos ekspertas Artūras Birudonis.

Jo nuomone, ateinančių metų maisto pramonę sudrebinsiantys strateginiais pokyčiai itin neramina. „Ekspertai susirūpinę dėl siaučiančių sausrų visą Rytu Europą aptarnaujančiame Gobio regione (Mongolija). Kaip žinia, 90 proc. Gobio regiono eksporto sudaro ryžiai. Būtent dėl šios priežasties kitais metais daržovių, vaisių, cukraus, miltų kaina ūgtels 120 – 160 proc. Ne išimtis ir pieno produktai. 2012-ųjų antroje pusėje litras pieno kainuos apie 9 litus. Žaibiškai plintanti ardizijų cirozė 63 proc. padidins žaliavinio pieno kainą. Jau prieš dvi dienas šią informaciją paskelbė Wikilleaks internetinis portalas.
Naftos rinkoje situacija panaši. Jau dabar Brazilijos pietinis regionas ruošiasi klimato permainoms, kurios nuniokos sojos pasėlius. Tai lems kuro kainų kilimą iki 470 JAV dolerių už barelį. Esant tokioms žaliavinės naftos kainoms, kuro kaina iki kitų metų pabaigos perkops 8 litus. Akivaizdu, kad vairuoti benzinu varomą automobilį taps prabanga,“- situacijos į vatą nevynioja ekspertas.
Kaip į tai reaguoja pasaulinės vertybinių popierių rinkos?
Būdamas tarptautinio makroekonomikos planavimo konsorciumo valdybos narys, Artūras Birudonis situaciją stebi nuo pat pradžių. Prieš savaitę vertybinių popierių biržose maisto perdirbimo pramonės kainų šuolis sukėlė žaliavinius maisto produktus gaminančių įmonių akcijų nuvertėjimą. A. Birudonis teigia, kad maisto kainų rinka neprognozuojamai pučiasi ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje.
Netikit?
O dabar šį tekstą įsukime į tviskantį visuomenės pripažįstamo ir skaitomo žiniasklaidos portalo popierėlį. Apklijuokime lipnia 14-os teminių straipsnių ilgumo juostele. Brandinkime trejetą mėnesių. Papuoškime kompetentingu, vienkartiniu ir nepakartojamu eksperto bantuku. Įvertinkime niekingais šešiais nuliais.
Ar po pusmečio tai jau bus įvykusi tiesa?
Beje, ar žinot, kas yra Gobis?

Įmonė „VILNIAUS MIESTAS“. Darbdaviai prieš darbuotojus

Įsivaizduokime, kad einame į darbo interviu. Pabeldžiame į darbdavio kabineto duris ir demonstruojame savo CV, šviežiai nukirptus plaukus bei šauniai sukirpto kostiumo išraiškingą mėlyną spalvą. Aplinką prisotiname drebančio balso tembro, rankų virpėjimo ir jaudulio išryškinto prakaito kvapo. Turime ir privalumų – sąžiningumą ir norą išmokti. Super privalumas – idėjos ir jų generavimas, dar praktinis pritaikymas. Gauname Darbą. Arba ne.

Gerbiamas darbdavy. Gerbiamas Vilnieti. Tavo įmonė „Vilniaus miestas“ vasario 27 dieną priiminės į Darbą keliasdešimt naujų darbuotojų. Tu jau šiandien turi galimų darbuotojų CV. Nepatingėk, panagrinėk juos. Ir ne tik žvaigždėtose partijų elektroninėse svetainėse, bet ir Google.
Kandidatas Nr. ? Vedęs, verslininkas. Turi patirties (na, kartais ir neturi). Žada sumažinti, duoti. Net planą chuliganą turi, kaip tai darys.
Turtingas. Reiškia, ir jo aplinka nestokojanti. Reiškia, jo pagrindinis tikslas – apginti savo ir artimo finansinius interesus. Žada ir turi planą, kaip tau viską duos, tačiau planą, iš kur viską ims, paruošti pamiršo. Kaip kartą pasakė vienas gerai žinomas verslininkas: „Aš baudų nemoku, tik kyšius“.
Kandidatas Nr. ?? Vedęs, ištekėjusi. Iš prigimties verslininkas, politikas, visuomenininkas. Turi patirties tiek politikoje, tiek versle. Moka panaudoti svetimas idėjas, nes savų nelabai turi. T.y., joms nelieka laiko. Geras žaidėjas, sugebantis aplinką panaudoti savo tikslams. Dalintis moka, duoti – jokiu būdu. Turi trumpą atmintį ir tikisi, kad darbdavys (rinkėjas) irgi tenkinasi trumpąja atmintimi. Naudojasi tuo, kad šiandien populiaru būti paviršutinišku visuomenininku.
Kandidatas Nr. ??? Labai gerai žinomas žmogus. Labai matomas politikas ir verslininkas. Begalė jo atvaizdų puikuojasi mieste ir žiniasklaidoje. Ne kartą susikompromitavęs, bet visuomet išteisinamas. Ne vieną politinę kėdę išbandęs ir visur palikęs nemalonų dvelksmą. Tačiau laaaabai gerai žinomas. Geras šokėjas, dainininkas ir televizijos laidų numylėtinis. Tikrasis Šoumenas. Nieko nežada. Jam nereikia žadėti. Jį ir taip visi žino.
Kandidatas Nr. ???? Skardžiabalsis, moka šypsotis. Moka techniškai spausti ranką ir grakščiai mojuoti... Nepatogių situacijų vengia ir vairuoja automobilį, kurio stiklai plytoms nepasiduoda. Pažadų meistras ir turi labai daug patirties politikoje. Domisi mistine sąvoka „moralė“. Moto – „Į šviesų rytojų vedu jus jau 50 metu.!!!“ Dėl posto pašoks, padainuos ir pabus meilus gerą pusmetį. Paskui – kaip visada…
Kandidatas Nr. ????? Neaišku ar vedęs, ar ne. Neaišku ar turi vaikų, ar ne. Tylus ramus politikas, turintis daug patirties. Renkamas senojo elektorato, kuris atmena šį žmogų kaip labai gerą. Tiesiog sentimentaliai geras žmogus. Šį bei tą žada, šį bei tą padaro. Vengia viešumo. Vadovaujasi posakiu: „Tyla - gera byla“.
Kandidatas Nr. ?????? Jis yra, tačiau darbintis nenori. Tikras žmogus. Žinantis ir vertinantis savigarbos bei pareigos principus. Su malonumu darbo vietą perleisiantis bet kuriam kitam kandidatui. Tačiau šiam įsidarbinus, ims keikti ir plūsti dirbantįjį, girdi, šis toks ir kitoks. Moto – „Niekas nepasikeis, nekenčiu politikų, tačiau aš nieko dėl to nedarysiu“. Domisi mistine sąvoka „atsakomybė“.
Kandidatas Nr.??????? Jaunas, ne vyresnis kaip 40. Žinomas tik savo aplinkoje. Dirbantis ir dar užsiimantis visuomenine veikla. Atsakingas ir nieko nežadantis. Suprantantis ir skatinantis bendruomeniškumą. Savikritiškas ir save gerbiantis PILIETIS (pilies ietis). Nebijantis atsakomybės. Turintis daug idėjų ir visomis besidalinantis. Nežiūrintis televizoriaus ir neskaitantis brukalinės žiniasklaidos. Turintis savo nuomonę ir mokantis ją apginti. Moto – „Neklausk, ką Vilnius gali duoti tau, klausk, ką tu gali duoti Vilniui.“
Truputį juokinga? O kaip atrodo patys darbdaviai (rinkėjai)?
Yra visada kruopščiai besirenkančių ir besidominčių savo būsimais darbuotojais.
Tačiau dauguma niekada nesidomi savo įmonės „Vilniaus miestas“ darbuotojų įdarbinimu. Yra apatiški ir jiems vis vien. Jie mano, kad turi geresnių užsiėmimų nei kažkokių darbuotojų (kandidatų) atranka. Madinga pozicija...
Tad kreipiuosi į tuos darbdavius, kurie vis dar nesidomi savo įmone „Vilniaus miestas“.
Tikiu, kad esate jauni (dvasia tikrai jauna). Apolitiški ir deklaruojantys, kad jums vis vien. Esate nematomi ir pilietiškumas jums nėra vertybė. Bent jau šiandien. Visi tikisi, kad jūs ir toliau nesirinksite savo darbuotojų. Neabejokite, kad tie trys iš dešimties atėję balsuoti nuspręs, kas jūsų įmonėje dirbs ir kurs jos ateiti. Tie trys iš dešimties nuspręs, ar jūs dar esate organizacijos vadovai, ar jus galima tiesiog eliminuoti.
Tad, išėjęs į Vilniaus gatves, pasitelkęs visą dūšios galią garsiai išrėkiu: KUR JŪS???
Ateikit. Jūsų lauksiu vasario 27 dieną. Ateikit pasidomėję apie būsimus savo darbuotojus. Ir spręskite atsakingai, kas gali dirbti, o kas ne...

O ką, negalima?

Vieną kartą, kaip pradėtų bet kuris pasakorius, nuvykau į Perkūnkiemį. Tą patį kartą ten ir butą nusipirkau, nes labai jau viskas gražu pasirodė. Kadangi bankas pinigėlių nepašykštėjo, tai dar ir kietą Lexus‘ą įvaldžiau. Pilką tokį. Kitą kartą, jau kaip buto ir mašiniuko savininkas, atvažiavau į teisėtus namus. Erdvu, vietos daug, statyk kur nori. Ir skersai, ir išilgai telpa. Vėliau, kai namai aplinkui ėmė pildytis teisėtais gyventojais, pradėjo darytis ankšta mano Lexus‘ui. Nuo tos dienos, kai atvažiavęs neberadau jokios vietos pasistatyti, pradėjau parkuoti ant šaligatvio. Nes dar koks 50 susipratusių kaimynų darė tą patį. O ką? Aš blogesnis, ar mano Lexus‘as prastesnis? Ir galų gale, savininkas aš ar ne? O parkavimo vietos nepirksiu. Nes nenoriu. Ir neuždirbu tiek. O ir kam čia reikia...

Taigi va. Kitą kartą, išėjęs iš laiptinės, numaknojau džipų suarta buvusia veja link savo automobilio. Paburnodamas, kokie gi tie kaimynai netolerantiški ir veją pavertė apvažiavimu. Įlipau į savo plieninį 400 žirgų varomą pasididžiavimą ir nušokęs nuo šaligatvio sustojau. Siaubas. Kas čia per lapukas puikuojasi po mano naujais valytuvais? 250 litų bauda? Už ką? Už tai, kad pasistačiau ant šaligatvio? O kur man statyt? Čia tikrai tų kaimynu iš 15 namo darbas.  Forume bruzdėjimus mačiau. Nu skundikai, imsimės priemonių...

Kitą rytą vėl maknoju, tik šį kartą mirkydamas kojas iki gurnelių (važiuosiu botų pirkti). O kas čia dabar? Kodėl mano Lexus‘o nėra ant to sumauto šaligatvio? Policija!!! Nutempė? 250 litų? Už ką? O kur man parkuoti? Va toks jau teisėsaugos darbas Lietuvoje. Geriau banditus gaudytų.

Vėl rytas ir vėl tas purvas, ir vėl botus užmiršau nusipirkti. Reiks patykoti, kas čia žalią veją išvažinėja...

O, pagaliau šiukšles išvežė. Kokia nauja ta šiukšlių mašina, štai kur mokesčių mokėtojų pinigai nugula.... O tu ..... tas šiukšliavežys ką tik užkabino mano Lexus‘ą. Aš juos į teismą paduosiu. Kaip tai trukdė pravažiuoti? Tipo ant žalios vejos negalėjai užvažiuot vienu ratu? Ką, tau rankos būtų nutrūkę? Kodėl policija, atvažiavusi nubausti nedrausmingo šiukšliavežio vairuotojo, baudžia mane? Ką reiškia „negalima ant šaligatvio statyti“? Kodėl negalima ant šaligatvio statyti? Tai kur man tą mašiną, po galais, dėti? Gal balkone pasiūlysit parkuoti? Aš gi čia butą vienas pirmųjų pirkau ir šitokius pinigus suplojau...

Moralas: vargšai tie, kurie asmenines teises gindami savo pareigas pamiršta. Vargšai tie, kurie pykčiu maitindamiesi ir kitiem su padidintu šaukštu gerkles prikemša. Vargšai  tie, kurių smegenėlės minkštos ir jie visiškai bendruomeniški būti nenori. O aš, kaip stačiau savo keturratį draugą ant šaligatvio, taip ir statysiu. Nėr čia ko man ant galvos lipti ir akių draskyti.